Ugdymas - tai rimta

Šiuolaikinės mūsų švietimo sistemos pagrindinė klaida, mano galva, yra ta, kad visas dėmesys sutelktas į specialistų ruošimą, o ne į žmogaus ugdymą. 
Todėl tėvai, jei nori išauginti mąstančią ir laisvą asmenybę, turi vaiko ugdymu užsiimti patys, didžiausią dėmesį skirdami jo charakteriui ir padėdami pasireikšti vaiko dalykinėms savybėms. 
Pagrindinė lavinimo sfera – prigimtinių savybių ugdymas – mūsų visuomenėje visiškai apleista. Absoliučioje daugumoje vietų, kur auklėjami vaikai, pedagogai nesirūpina netgi savo charakterio bruožais. Jie dažniausiai tiesiog pagal išgales stengiasi išmokyti vaikus, ką reikia daryti, norint gauti tam tikrą rezultatą. Apie dorybingumą, moralę, meilę darbui ir panašius dalykus paprastai kalbama tik tiek, kiek to reikia, norint priversti vaikus kažką daryti. Todėl, vaikų charakterio ugdymu šiuo metu be tėvų nelabai yra kam  užsiimti. Jiems patiems derėtų aktyviau domėtis, kur ir kas galėtų šiuose reikaluose pagelbėti.

Kodėl tai taip svarbu? 
Na, būna juk, kad žmogus sėkmingai baigia aukštuosius mokslus, apsigina mokslinius vardus, užima aukštas pareigas, susikrauna nemažus turtus. Būna net, kad tokį žmogų kai kas visai nuoširdžiai gerbia. 
Bet, kaip asmenybė jis gali būti absoliutus nulis - egoistas, garbėtroška, chamas, apgavikas ir tuščiagarbis. Tokiems žmonėms dažniausiai nei šeimoje, nei darbe, nei visuomenėje tikros laimės rasti taip ir nepavyksta... 
Ką gi daryti, kad žmogaus gyvenimas nejučia nenuslystų minėtu keliu? 
Kaip kuo anksčiau atpažinti savo vaiko prigimtines savybes? 
Kaip tinkamai padėti vaikui, jeigu jis klysta? 
Manyčiau, pradžiai vertėtų „neprisirišti“ prie vaiko veiklos rezultatų. Svarbiausia turbūt ne tai, ką būtent vaikas veikia, bet tai, kokias pamokas jis išmoksta toje veikloje. Mokės jis matematiką dešimtukui ar ne – greičiausiai neturi tokios didelės reikšmės, kaip kad mums kartais atrodo. Jeigu jam kada nors gyvenime prireiks tos matematikos, jis ją išmoks per kelias dienas ar savaites. Kur kas svarbiau, matyt, kokiu žmogumi jis išaugs. 

Tėvai, kas be ko, nori, kad jų vaikas būtinai taptų išsilavinusiu žmogumi. 
Bet, to neįmanoma pasiekti be jo paties noro. Toks noras, deja, paprastai atsiranda tik tada, kai yra pasirinkimo laisvė. O, pastaroji gali atsirasti tik tokiu atveju, jei tėvai nėra „prisirišę“ prie vaiko užsiėmimų rezultatų. 
Ko tikrai reikėtų visomis išgalėmis siekti, tai kad vaikas nuo mažumės kuo daugiau išmoktų  iš įvairių gyvenimiškų situacijų. 
Priešingu atveju, kada tėvams svarbiausia kokie gaunasi kiekvienos konkrečios veiklos rezultatai, jie ima vaiką be proto “ganyti”: to negalima, taip negalima, šito nedaryk, taip nesielk, tą užsidėk, aną nusiimk... Vargšelis per gerus tėvų norus užauga visiškai neturėdamas praktinių įgūdžių. 
Kita vertus, tėvai būtinai turi žinoti, su kuo jų vaikas bendrauja, kokioje aplinkoje jis būna.  Daugelis tėvų mano, kad tai nesvarbu. Priešingai - tai labai svarbus auklėjimo principas. 

Mat, mes paprastai automatiškai perimame charakterio bruožus tų žmonių, su kuriais bendraujame. Vaikui laiką leidžiant blogoje kompanijoje net patys geriausi mūsų auklėjimo vaisiai greitai sunyks, ir jis neišvengiamai degraduos kaip asmenybė. 
Taip pat derėtų ryžtingai apriboti vaiko bendravimą su TV. Reikia suprasti, kad tai realus pavojus. Geriausia, ką galima padaryti šiuo atveju – tai nupirkti video grotuvą ir kruopščiai atrinkti, ką vaikas gali žiūrėti. Pavyzdžiui, pasaka apie Mauglį – nuostabus filmas, mokantis atskirti kas yra tikras draugas, kas yra mokytojas, kaip gintis nuo priešų. Tokių filmų yra pakankamai daug. Juos verta kartu su vaiku peržiūrėti ir aptarti. Jeigu vaikas daugiausia matys tokio pobūdžio filmus, jis turės žymiai daugiau šansų užaugti tikru žmogumi. 

Pabaigai galvosūkis: ar galima vaiką vesti į vaikų darželį? 
Čia jau kaip pasiseks. Jeigu jūsų vaikas gali išlikti savimi, bendraudamas su kitais vaikais, – veskite. Bet jeigu pastebėjote, kad vaikas iš darželio parsineša netikusius įpročius, tada geriau mesti darbą ir ugdyti jį namie. Arba pasisamdyti tinkamą privatų auklėtoją. 
Dar viena išeitis – jau nuo 1,5 metukų atvesti jį į mūsų Estetinio lavinimo mokyklėlę. 
Patyrę pedagogai padės susiformuoti sveikai vaiko asmenybei, apsaugos nuo ateityje užgriūsiančių ir labai stipriai vaiko psichiką įtakojančių išorinių jėgų. 

Vytas Kokšta

SmagiosVestuvės.lt
NetradicinėsKelionės.lt