Straipsnių ciklas „Vaikai - mūsų ateitis“
Vartotojiškos visuomenės kulto garbinimas, pilietinės savimonės smukimas, susvetimėjimas, abejingumas, visiško nužmogėjimo atvejai, masinis girtuokliavimas, nepilnos šeimos, našlaičiai vaikų namuose gyviems tėvams tebesant, smurtas šeimose, nepilnavertiškumo kompleksai, depresija, narkotikai, savižudybės, agresija, augantis ir vis jaunėjantis nusikalstamumas, sveiku protu nesuvokiamo žiaurumo protrūkiai, žmogžudystės, perpildyti kalėjimai ir nepilnamečių kolonijos - tai mūsų žiniasklaidos pirmųjų puslapių kasdieninės temos.
Dažną tokie pranešimai pastaruoju metu jau nei stebina, nei jaudina – jie tapo beveik norma...
Seniai norėjosi pasidalinti su Jumis mintimis apie šių reiškinių prigimtį ir priežastis, apie vaikiškus džiaugsmus ir liūdesį, laimes ir nelaimes, kurios padarė mus tokius, kokie šiuo metu esame.
VšĮ „Vijolina“, ne pirmą dešimtmetį dirbanti su vaikais ir paaugliais, renka ir kaupia duomenis bendraudami su tėvais. Stebime, kaip pakinta vaiko elgsena po kūrybinių, laisvalaikio praleidimo užsiėmimų, ugdomųjų Estetinio lavinimo mokyklėlių lankymo. Dauguma tėvų teigia, kad vaikai, lankantys tokius užsiėmimus tampa žingeidesni, kūrybiškesni, išmoksta tinkamai bendrauti su savo bendraamžiais, suaugusiais. Tėvai teigia, kad baigę mūsų „mokslus“ vaikai lengviau adaptuojasi mokykloje, greičiau pripranta prie pasikeitusios dienotvarkės, lengviau išmoksta vertinti laiką, yra imlesni pateikiamai informacijai, mažiau įnoringi ir pan.
Tačiau VšĮ „Vijolina“ darbuotojai pastebi ir kitą problemą - tai ganėtinai menkas tėvų suvokimas apie vaikų kryptingo ugdymo, vertybių diegimo, patiriamų psichologinių traumų svarbą. Bendradarbiaujant su darbuotojais, dažnai fiksuojama situacija, kuomet tėvai net nesidomi ugdymo mokyklėlių išliekamąja verte, o mano, kad tai jų vaikams tik laikinas užsiėmimas ar laisvalaikio praleidimo forma. Svarbi problema yra ir tai, kad stokojama tyrimų ir metodikų, įgalinančių geriau suvokti ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos aspektus šiuolaikinėje informacinėje, vartotojiškoje kultūroje.
Todėl siekiame sukurti tokias metodikas, kurios padėtų tėvams ir vaikams, pradedant ankstyvosios vaikystės periodu, įsisavinti pagrindines (esmines) vertybes ir elgsenos normas, kurios užtikrintų darnios šeimos modelį, kur vaikas būtų ugdomas tinkama linkme. O tėvai išmoktų geriau suvokti savo vaikus, sugebėtų aktyviai dalyvauti vaiko socializacijoje nuo pat kūdikystės. Tobuliname metodikas, kurios padėtų tėvams, auginantiems panašaus amžiaus vaikus, kryptingai plėtoti ugdomąją, vertybių perdavimo veiklą šeimoje.
Įvairiose klasikinių psichologijos teorijose (Froid, Jung, Adler) akcentuojama, kad tikslinga ir kryptinga 3 – 6 metų vaikų socializacija padeda nuo vaikystės suformuoti tinkamas vertybes, ugdo adekvačias racionalias vaikų reakcijas į juos supančią aplinką ne tik vaikystės metu, bet ir paauglystėje, jaunystėje ir brandžiame amžiuje. Šiuolaikiniai psichologai, socialiniai darbuotojai taip pat pabrėžia, jog pagrindiniai elgsenos sutrikimai paauglystės, jaunystės metu atsiranda iš netinkamos socializacijos prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą.
Laimei yra galimybė situaciją šiek tiek pataisyti. Šiandien mes jau žinome, kaip tai padaryti: reikia visapusiškai lavinti ne tik vaikučius, bet tuo pat metu ne ką mažesnį dėmesį skirti ir jų tėveliams. Kaip viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti buvo užmanytas ir šis straipsnių ciklas.
Gyvenimas tęsiasi, mes augame ir reikia išmokti kruopščiai, atsargiai uždaryti duris į savo vaikystę – uždaryti, o ne užtrenkti...
(tęsinys netrukus)