Ikimokyklinis vaikų ugdymas. Hipergloba.

Meilė – pasaulio varomoji jėga. Be šios stebuklingos jėgos vargu ar iš viso kas nors galėtų vykti mūsų gyvenime. Meilė ateina tam, kad apreikštų mūsų kelią ir nušviestų jį savo gerumu.  
Bet, kartais atsitinka taip, kad meilė atneša mums ne tik džiaugsmą, bet ir nusivylimus ir, kas labiausiai katastrofiška – ji atneša mums problemas. 
Kokie tėvai nemyli savo vaiko? 
Taip, tikriausiai tik patys didžiausi bejausmiai arba tie, kas iš viso niekada nieko nemylėjo. Bet, ar Jūs niekada nesusimąstėte, jog kartais perteklinė tėvų meilė gali būti netgi  kenksmingesnė, nei jos trūkumas?  Toks reiškinys vadinamas hipergloba. 
Žinoma, absoliučią pusiausvyrą surasti sunku. Bet, verta nors kartą pažiūrėti į tai, kas gali nutikti, jei šito paties šviesiausio ir  gražiausio jausmo – meilės -  visiškai nekontroliuoti... 
Tėvai labai dažnai stengiasi apsaugoti savo vaiką nuo bet kokių problemų ir rūpesčių. vaikų auklėjime gana dažnai sutinkami atvejai, kai tėvai – mama ar tėtis tiesiog jėga stabdo vaiko norą jiems padėti. 
Reikia pripažinti, vaikų auklėjimas tėvams procesas iš tiesų sudėtingas. 
„Kam tu tai paėmei? Padėk! Tai labai sunku, ne tau. Mes su tėčiu patys!“

Ir taip, tas „Mes su tėčiu patys!“ gali kartotis kiekvieną mielą dieną netgi po kelis kartus. Pamažu vaikas prie tokio problemų sprendimo būdo pripranta ir ilgainiui nustoja siūlyti savo pagalbą. O tai jau yra pavojinga tuo, kad ateityje mažas žmogus išaugs turėdamas supratimą, jog sudėtingų dalykų daryti nereikia, kad juos už jį padarys mama  ir tėtis. 
Labai gali būti, kad iki tam tikro laiko taip ir bus, bet, greičiausiai, Jūs ir patys imsite pastebėti, kad tokia situacija Jus ima erzinti  ir liūdinti, kada Jūsų vaikas patį sudėtingiausią darbą visada paveda  Jums... 
Vaiko auklėjimas šiuo keliu negali. 
Jis kaip tik ir vadinamas hipergloba. 
Ir kaltinti dar ką nors be savęs nelabai beišeina. Tame nemaloniausias hiperglobos minusas... 
Kartais, pavyzdžiui, nutinka taip, kad dėl kažkokių priežasčių Jūs nenorite, kad Jūsų vaikas pats vienas eitų į mokyklą. Tai yra Jūs vedate jį kiekvieną rytą pats, arba pavedate tai, sakykime,  močiutei. 
Būkite atsargūs – vaikui gali išsivystyti įprotis, dėl kurio jis gali iš viso atsisakyti eiti į mokyklą. Ir tada atpratinti jį nuo palydos Jums bus be galo sudėtinga. 
Tai galioja ir bet kokiai kitai vaiko veiklai. Auklėjime būtinai turi likti vietos vaiko savarankiškumui. 
Žmogus, kuris nuo mažens įpratęs, kad sunkius ir nemalonius darbus už jį daro mama, kad sudėtingais klausimais jam visada padeda tėtis, kad vienas jis niekur niekada neina, anksčiau ar vėliau prie to pripranta ir su tuo susitaiko. Jam taip gyventi tampa paprasčiausiai patogiau. Ir tada,  jis net nesusimąstydamas perkels visus svarbiausius savo rūpesčius ant Jūsų pečių, o pats sąmoningai lepinsis visais įmanomais malonumais. 
Todėl,  vaikų auklėjime tokios situacijos būti negali. 
Jeigu pastebėjote, kad reikalai pasisuko aprašyta kryptimi, tai  reiškia, jog metas labai skubiai ateiti į protą. Ir ne vaikui – o JUMS.  Juk anksčiau ar vėliau vaikui vis tiek teks įžengti į suaugusiųjų gyvenimą. Jam vis tiek kada nors prisies užsiimti ir egzaminais į universitetą, ir įsidarbinimu, ir pačiu darbu, pagaliau. Jei vaikas nebus to išmokytas ir pripratintas, jis patirs didžiulį stresą. 
Kas ir bus hiperglobos pasekmės. 
Tėvų meilė ir auklėjimas niekada neturi įgauti tokių atspalvių, kai jis tampa nepakeliamu ir pernelyg atkakliu. Jūsų švelnius jausmus suprasti, žinoma, galima, bet ką gi daryti vaikui, kuris dėl Jūsų bandymų apsaugoti jį nuo visų galimų nemalonumų ir sudėtingumų, taip ir neturėjo nei vieno šanso pažinti tikrojo gyvenimo? Jis juk taip ir neišmoko nieko daryti pats... 
Panašūs atvejai visai ne fantastika.  Kartais suaugę žmonės, išoriškai atrodantys ganėtinai savarankiški ir aprūpinti, svarbių sprendimų priėmimo periodu staiga ima jaudintis ir  bėga patarimo pas tėvus.  Tai jau hiperglobos sindromas. 
Per ilgus vaikystės metus žmogus tiesiog įprato visada ir visame kame žiūrėti į mamą ir būti po jos sparneliu. Bet, laikas eina, gyvenimas vietoje taip pat nestovi, tėtis su mama sensta. Deja, visi mes nesame amžini. Todėl, vaikui vis tiek kada nors teks likti tik su savimi ir su tais naujais žmonėmis, kuriuos jis pasirinks savo gyvenimo bendrakeleiviais. 
Bet, kompleksai ir problemos, hiperglobos pagimdytos, išliks tos pačios. Vaikas, kad ir, atrodytų, subrendęs,  liks pasimetęs ir dezorientuotas, nežinantis, į ką gi jam dabar kreiptis ir kieno gi prašyti atlikti už jį sudėtingus darbus... 
Išeitis viena, ir ją reikia numatyti nuo pat pradžių: kad ir kaip Jums tai atrodytų žiauru, nepripratinkite vaiko visame kame su Jumis tartis  ir visame kame Jumis remtis. Tegul jis ir pridarys klaidų, bet tai bus jo klaidos, iš kurių jis mokysis gyvenimo ir bendravimo su žmonėmis. 
Beje, nereikia painioti skirtingų dalykų - jei vaikas prašo pasikalbėti su juo kažkuria jam aktualia tema, jokiu būdu neatsisakykite. Pasikalbėkite ir netgi aptarkite kai kurias problemas, bet nespauskite vaiko. 
Tegul tai bus tik draugiškas patarimas, ir tegul tokia dviejų lygiaverčių draugų bendravimo maniera  išlieka tarp Jūsų ir Jūsų vaiko iki pat gilios senatvės! 
Pagrindus tam galima pradėti kloti jau nuo 2 metukų mūsų Estetinio lavinimo mokykloje. 
Džiaugsmingų atradimų ir Meilės Jums linkintis

Vytas Kokšta

SmagiosVestuvės.lt
NetradicinėsKelionės.lt